x
regãlija [lot. regalia (dgs.) < regalis – karališkas]:
1. feodalinėje V. Europoje – monopolinė karaliaus ir didžiųjų feodalų teisė gauti tam tikras pajamas, pvz., iš monetų kalimo, turgaviečių rinkliavų, baudų;
2. monarcho valdžios ženklas, pvz., karūna, skeptras, korfyra.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.