x
rekombinãcija [↗ re... + ↗ kombinacija]:
1. pertvarkymas, ko nors išdėstymas naujai;
2. fiz. reiškinys, atvirkščias jonizacijai — įvairiaženklių laisvųjų krūvininkų susijungimas po jų susidūrimo;
3. tėvinių individų gen. medžiagos pasiskirstymas palikuonyse.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.