rezolveñtė [lot. resolvens (kilm. resolventis) — išsprendžiantis], mat. algebrinė lygtis, funkcija, transformacija, padedanti išreikšti turimos algebrinės ir integralinės lygties sprendinius arba operatoriaus tikrines reikšmes.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.