ròko mùzika [↗ rok(enrolas)], lengvosios muzikos rūšis, pagrįsta ritmizuoto bliuzo ir amerikiečių liaudies muzikos sinteze;
turi klasikinės, elektroninės muzikos, džiazo elementų;
apima įv. žanrus (dainas, instrumentines pjeses, vad. roko operas);
Δ atsirado XX a. 5 dešimtmetyje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.