Runos

rùnos1 [vok. Runen < sen. skand. rūn – paslaptis]:
1. seniausio germanų rašto ženklai, vartoti Vokietijoje (iki VII a.), Anglijoje (iki X a.), Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje (iki XIV a.);
Δ buvo įrėžiamos arba iškalamos akmenyje, kaule, medyje, metale;
2. seni įrašai gotų, vokiečių ir anglosaksų kalbomis.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: runos

Įrašas
Paaiškinimas	rùnos1 [vok. Runen < sen. skand. rūn – paslaptis]: 1. seniausio germanų rašto ženklai, vartoti Vokietijoje (iki VII a.), Anglijoje (iki X a.), Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje (iki XIV a.); Δ buvo įrėžiamos arba iškalamos akmenyje, kaule, medyje, metale; 2. seni įrašai gotų, vokiečių ir anglosaksų kalbomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.