Sankcija

sánkcija [lot. sanctio — griežčiausias nutarimas]:
1. aukštesnės instancijos patvirtinimas, leidimas;
2. teisės normos dalis, kurioje nurodytos valst. poveikio priemonės, taikomos tos normos pažeidėjui;
3. valst. poveikio priemonė, taikoma nustatytų normų ir taisyklių pažeidėjui;
4. valstybės arba valstybių grupės poveikio priemonė, taikoma valstybei arba valstybių grupei, pažeidusiai tarptautinę teisės normą arba savo tarptautinį įsipareigojimą.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: sankcija

Įrašas
Paaiškinimas	sánkcija [lot. sanctio — griežčiausias nutarimas]: 1. aukštesnės instancijos patvirtinimas, leidimas; 2. teisės normos dalis, kurioje nurodytos valst. poveikio priemonės, taikomos tos normos pažeidėjui; 3. valst. poveikio priemonė, taikoma nustatytų normų ir taisyklių pažeidėjui; 4. valstybės arba valstybių grupės poveikio priemonė, taikoma valstybei arba valstybių grupei, pažeidusiai tarptautinę teisės normą arba savo tarptautinį įsipareigojimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.