sekuliarizãcija [lot. saecularis — pasaulietiškas]:
1. ko nors (nuosavybės, funkcijų), priklausančio bažnyčiai, dvasininkams ar esančio jų žinioje, perdavimas valstybės, pasauliečių dispozicijai;
2. dvasininko perėjimas į pasauliečius, vienuolio išstojimas iš vienuolių ordino;
3. veiklos, kūrybos, galvosenos išsivadavimas iš bažn. įtakos.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.