separãtorius [lot. separator – atsiskyrėlis], atskyrimo, perskyrimo aparatas, įtaisas: 1. aparatas skirtingo tankio skysčiams, birių medžiagų mišiniams skirstyti į sudedamąsias dalis, kietosioms dalelėms atskirti iš skysčių, dujų, garų;
2. vainiko formos riedėjimo guolių detalė, kuri išpjovomis palaiko reikiamą tarpą tarp rutuliukų arba ritinėlių;
3. ksb. naudingosios iškasenos sodrinimo aparatas atskirti iš rūdos mechaniškai surištiems skirtingiems mineralams.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.