servitùtas [lot. servitus (kilm. servitutis) — pareiga, prievolė]:
1. vergovinėje, feodalinėje ir buržuazinėje santvarkoje — teisė naudotis svetimu daiktu;
tos teisės objektas;
2. vienos valstybės terit. teisių apribojimas kt. valstybės naudai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.