sinkretizm‖as [gr. synkrētismos – su(si)jungimas]:
1. skirtingų gram. kategorijų (reikšmių) susiliejimas vienoje gram. formoje, kuri dėl to tampa daugiareikšmė, pvz., lot. kalboje dėl ~o abliatyvo linksnis atlieka instrumentalio ir vietininko funkcijas;
2. susiliejimas, neišsiskyrimas, būdingas pirmykštei visuomenės, kokio nors reiškinio raidos stadijai, pvz., pirmykščio meno Δ (šokis, vaidyba ir muzika buvo neatsiskyrę);
3. įvairių (dažnai prieštaringų) filosofinių, religinių, visuomeninių pažiūrų jungimas;
4. nesugebėjimas skirti kokio nors reiškinio, daikto dalių, nemokėjimas atlikti analizės ir sintezės operacijų;
būdinga kūdikiams.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.