x
specialýbė [pranc. spécialité < lot. specialis — ypatingas, atskiras]:
1. spec. pasirengimas, mokėjimas, įgūdžiai dirbti kurioje nors srityje, kokį nors darbą;
profesija;
2. tam tikra darbo, mokslo, mokymo sritis, dalykas, reikalaujantis spec. pasirengimo.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.