x
stabilitrònas [lot. stabilis – pastovus + ↗ (elek)tronas], dviejų elektrodų joninis arba puslaidininkinis prietaisas, kurio įtampa, kintant juo tekančios srovės stiprumui (tam tikrame diapazone), kinta nežymiai;
vart. įtampai stabilizuoti, impulsų amplitudei riboti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.