x
stichija [gr. stoicheion — elementas, pradas]:
1. sen. graikų filosofijoje — pagrindinis gamtos elementas, visų reiškinių pradas (ugnis, oras, vanduo, žemė);
2. gaivalas;
galingi, sunkiai įveikiami ir didelės griaunamosios jėgos gamtos reiškiniai, pvz., uraganas, vulkano išsiveržimas;
3. įprasta aplinka.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.