x
stiùkas [pranc. stuc < it. stucco], archit. apdailos, skulptūros medžiaga iš gipso, kalkių, klijų ir smėlio ar marmuro miltelių;
drėgnas Δ būna minkštas, greitai stingsta, sudžiūvęs — kietas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.