kietas

kiet|as, kieta priešingai minkštas.
1. nepasiduodantis, atsparus lenkimui, spaudimui: Akmuo - kietas kūnas. Kietas kaip titnagas. Kietas guolis. Kietas kiaušinis (suviręs). kieta mėsa (neišvirusi). kieta plunksna (plonai rašo).
2.
užkietėjęs (apie vidurius): kieti viduriai.
3. stiprus, tvirtas: kietos rankos.
4. prk. sunkiai susigaudantis, negabus: Jis kietas mokytis.
5. prk. sunkiai įveikiamas, lengvai nepasiduodantis: Arklys kietų
žandų (nepavaldomas). Ta karvė kieta melžti. kieta karvė (sunkiai melžiama).
6. prk. griežtas, rūstus; negailestingas: Jis buvo kietas savo pavaldiniams. kieta kova.
7. prk. šykštus: Jis kietas žmogus.
8. stiprus (apie
miegą).
9. turintis kalkių priemaišų (apie vandenį).
10. lingv. tariamas, liežuviui mažiausiai pakilus arba visai nepakilus prie kietojo gomurio (apie priebalsius). kietai prv.: kietai spausti. kietybė
kietumas.

Žargonai: kietas

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kietas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	kiet\|as, kieta priešingai minkštas. 1. nepasiduodantis, atsparus lenkimui, spaudimui: Akmuo - kietas kūnas. Kietas kaip titnagas. Kietas guolis. Kietas kiaušinis (suviręs). kieta mėsa (neišvirusi). kieta plunksna (plonai rašo). 2. užkietėjęs (apie vidurius): kieti viduriai. 3. stiprus, tvirtas: kietos rankos. 4. prk. sunkiai susigaudantis, negabus: Jis kietas mokytis. 5. prk. sunkiai įveikiamas, lengvai nepasiduodantis: Arklys kietų žandų (nepavaldomas). Ta karvė kieta melžti. kieta karvė (sunkiai melžiama). 6. prk. griežtas, rūstus; negailestingas: Jis buvo kietas savo pavaldiniams. kieta kova. 7. prk. šykštus: Jis kietas žmogus. 8. stiprus (apie miegą). 9. turintis kalkių priemaišų (apie vandenį). 10. lingv. tariamas, liežuviui mažiausiai pakilus arba visai nepakilus prie kietojo gomurio (apie priebalsius). kietai prv.: kietai spausti. kietybė kietumas.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

kietas

#