x
rūst|us, rūsti
1. rodantis nepasitenkinimą ar pyktį, piktas (apie žmogų): Rūstus žmogus. Rūstus veidas, žvilgsnis, balsas, žodis. rūsti širdis. rūsti anyta.
2. griežtas: rūsti kritika, bausmė, kalba. Rūstus kerštas. Rūstus
likimo pirštas.
3. atšiaurus: rūsti žiema, šiaurė, padangė. Rūstus vėjas. rūsti kova. Rūstus laikas.
4. folkloras, liūdnas: rūsti mano širdelė. rūsčiai prv.: Rūstus pažvelgti. rūstybė: Užsitraukė tėvo rūstybę. Dega rūstybe. rūstumas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.