x
žmog|us, žmonės dgs.
1. gyva, mąstanti visuomeninė būtybė (Homo): Protingasis žmogus (H. sapiens). Stačiasis žmogus (H. erectus). Sumanusis žmogus (H. habilis). Jis - geros širdies žmogus Auga nauja žmonių
karta. Salė pilna žmonių. Ką tu, žmogau, jam padarysi! Ką dabar žmogus gali žinoti, kur jis dingo.
2. kas protingas, malonus, geras: Aš jį priėmiau kaip žmogų, o jis mat koks! Paskolink, būk ž.! Iš jo nėra
žmogaus. Yra žmonių, nėra žmogaus (folkloras).
3. šnek. sutuoktinis savo žmonai, vyras: Ko jis nori iš mano žmogaus? Nė kaip žmogui pasakyti (apie prastą, nevykusį, juokingą dalyką).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.