x
proting|as, protinga
1. išmintingas, turintis protą: Protingas žmogus. Kvailas nesupras, protingas nieko nesakys (folkloras).
2. rodantis gerą nuovoką: Protingas patarimas. protingi žodžiai. protingai prv.: protingai pasielgti. protingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.