x
žino|ti, žino, žinojo
1. turėti žinią, žinių, duomenų, informacijos: Aš tai žinau iš patyrimo. Savo vertę žinoti Jis nežinojo, kaip pasielgti. Daryk, kaip (sau) žinai (kaip nori). Dabar žinosi neklausyti! Tai
visiems žinotina. Nežino, kaip besipuošti (labai puošiasi). Daug žinosi, greit pasensi (folkloras). sngr.: Žinausi, ko vertas esu. Jis nesižino, ką daro. žinokis su savo namais (ką nori daryk)!Tesižinai (jo reikalas)!
2. ntk. = pažinti 1, 3; 2 mokėti; išmanyti
1. žinojimas Žiūrėk: [išmanyti] [2 mokėti] [pažinti] [pažinti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.