mokė|ti, moka, mokėjo
1. duoti pinigus atsilyginant už gaunamą daiktą, atliktą darbą ir pan.: Mokėti kam už pirkinius, už darbą. Moka po rublį už valandą. Nėra kuo mokėti (nėra pinigų). Brangiai, pigiai mokėti
Nemokamos atostogos. Mokėti mokestį, skolą, baudą. prk.: Už gera piktu moka.
2. tarm. atsieiti, kainuoti: Kiek moka šita karvė? Laikas moka, ne prekė (folkloras). mokėjimas mokėtojas, mokėtoja dkt. 2 mokė|ti,
moka, mokėjo sugebėti ką daryti, išmanyti: Mokėti rašyti, skaityti. Daug kalbų mokėti Darbas jo mokėta dirbti. Moki žodį - žinai kelią (folkloras). Ką moki, ant pečių nenešioji (folkloras). mokėjimas mokėtojas, mokėtoja dkt.
: Kalbos mokėtojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.