x
žmon|ės v.
1. -> žmogus
1.
2. kitų, ne savų aplinka, pasaulis: žmonėse visaip pasitaiko. Ä–jo per žmones siūdamas.
3. kiti, ne savo šeimos asmenys: žmonės jam padėdavo. Į žmones išeiti (išsimušti)
(susidaryti gerą padėtį visuomenėje) Žiūrėk: [žmogus].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.