x
kūn|as
1. žmogaus ar gyvulio organizmas: Treniruoti kūną. Jis yra gražaus kūno sudėjimo. kūno bausmė.
2. anat. organizmo dalies ar organo pagrindinė dalis (corpus): Šonkaulio kūnas Skrandžio, liežuvio kūnas
3. fiz. susijusių tarp savęs materialinių dalelių sistema, turinti pavidalą: Dangaus kūnai. Fizinis, materialusis kūnas Kietasis, tramprusis kūnas
4. mat. tam tikras apribotas erdvės ar plokštumos darinys; tam
tikra aibė: Geometrinis kūnas Algebrinis kūnas Į kūną eiti (tukti; tukinti). Iš kūno bėgti (liesėti). kūnu tapti (virsti tikrove, įsikūnyti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.