akm|uo, akmens v.
1. kieta uoliena arba atskiras jos gabalas: Gatvės akmenimis grįstos. Iškalė iš akmens paminklą. Vanduo nuzulino akmenis. Tašytas, gludintas akmuo Perskėlė akmenį. Sunkus, kietas
kaip akmuo Ir akmuo, vietoje bebūdamas, apkerpėja (folkloras).
2. prk. sunkumas, sielvartas: Akmuo guli ant širdies. Lyg akmuo nuo širdies nukrito.
3. sintetinis mineralas (rubinas, ametistas, safyras) laikrodžio
ratelio ašiai įstatyti.
4. med. vidaus organuose susidariusios druskos kristalas: Pūslės, tulžies akmenys. Brangusis akmuo (brangakmenis). Laumės (perkūno) akmuo (kaukaspenis). akmens ant akmens nelikti (būti
visiškai sugriautam). Akmeniu (akmenį) mesti (į ką) (kaltinti). akmens širdį turėti (būti negailestingam). Kertinis akmuo (svarbiausia dalis, pagrindas) Pažaidos akmuo (kliuvinys).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.