būti

būti, yra (būna, būva, esti), buvo
1. turėti būtį, reikštis tikrovėje, egzistuoti: Pasaulis yra begalinis. Ar pieno dar yra? Nebėra šieno. Nėra namų be dūmų (folkloras).
2. gyventi, laikytis: Buvo trys
broliai. Ji dabar būva pas dukterį.
3. turėti užėmus kur vietą, stovėti, gulėti: Ten buvo kalvė. Karvės būna tvarte. Vietoje būdamas ir akmuo apželia (folkloras).
4. lankytis, apsilankyti: Vakar buvau pas
seserį. Ar esi buvęs Latvijoje?
5. trukti, tverti: Nuėjo ir ilgai būva.
6. vykti, dėtis: Kas buvo, žinome, o kas bus - ne. Esamasis, būtasis (kartinis, dažninis), būsimasis laikas (gram.). Būsimos
dienos.
7. atsitikti, pasitaikyti: Visaip esti žmonėse. Būna ir šitaip. Kas buvo, tai pražuvo (folkloras).
8. eina pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtinius laikus: Buvau beeinąs, bet susilaikiau.
Buvo pradėję snigti. Kur jis būtų prapuolęs? Buvo gautas pranešimas. Mes jau būsime grįžę.
9. eina sudėtinio tarinio jungtimi: Jis yra mokytojas. Naktis buvo tamsi. Žiburiai iš tolo buvo matyti. Buvęs
nebuvęs (nebūtinas). Kur buvęs, kur nebuvęs (apie dažną lankytoją). buvimas 2 irti, yra (irsta), iro
1. skaidytis į dalis, byrėti, griūti: Pamatai yra. Jungiamasis audinys yra (med.).
2. leistis iš
siūlių, rykšti: Siūlė jau irsta. Maišas yra, grikiai byra (juok.).
3. bjurti, blogėti (apie orą, sveikatą): Ligonio sveikata baigia i.
4. prk. krikti, gesti: Jų vienybė pradėjo i. Nervai yra. irimas
.

Įrašas
Paaiškinimas	būti, yra (būna, būva, esti), buvo 1. turėti būtį, reikštis tikrovėje, egzistuoti: Pasaulis yra begalinis. Ar pieno dar yra? Nebėra šieno. Nėra namų be dūmų (folkloras). 2. gyventi, laikytis: Buvo trys broliai. Ji dabar būva pas dukterį. 3. turėti užėmus kur vietą, stovėti, gulėti: Ten buvo kalvė. Karvės būna tvarte. Vietoje būdamas ir akmuo apželia (folkloras). 4. lankytis, apsilankyti: Vakar buvau pas seserį. Ar esi buvęs Latvijoje? 5. trukti, tverti: Nuėjo ir ilgai būva. 6. vykti, dėtis: Kas buvo, žinome, o kas bus - ne. Esamasis, būtasis (kartinis, dažninis), būsimasis laikas (gram.). Būsimos dienos. 7. atsitikti, pasitaikyti: Visaip esti žmonėse. Būna ir šitaip. Kas buvo, tai pražuvo (folkloras). 8. eina pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtinius laikus: Buvau beeinąs, bet susilaikiau. Buvo pradėję snigti. Kur jis būtų prapuolęs? Buvo gautas pranešimas. Mes jau būsime grįžę. 9. eina sudėtinio tarinio jungtimi: Jis yra mokytojas. Naktis buvo tamsi. Žiburiai iš tolo buvo matyti. Buvęs nebuvęs (nebūtinas). Kur buvęs, kur nebuvęs (apie dažną lankytoją). buvimas 2 irti, yra (irsta), iro 1. skaidytis į dalis, byrėti, griūti: Pamatai yra. Jungiamasis audinys yra (med.). 2. leistis iš siūlių, rykšti: Siūlė jau irsta. Maišas yra, grikiai byra (juok.). 3. bjurti, blogėti (apie orą, sveikatą): Ligonio sveikata baigia i. 4. prk. krikti, gesti: Jų vienybė pradėjo i. Nervai yra. irimas .
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.