x
karv|ė
1. stambus raguotas gyvulys, laikomas pienui ir mėsai: Melžiama, bergždžia karvė Karvė užtrūko. Karvė antru veršiu. Be karvės pasninkas, be avies šalta (folkloras). karveles, karvutes ganiau.
2. b. prk. niek.
nevikrus žmogus ar gyvulys. Jūrų karvė (zool. išnaikintas šiaurės jūrų žinduolis; Hydrodamalis stelleri).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.