x
sufliãras [pranc. soufflard < souffler — pūsti], ksb. gamtinių dujų srovė, netikėtai išsiveržusi iš akmens anglių klodo arba jame esančių uolienų plyšių ar tuštumų, kai ten susikaupia daug dujų.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.