x
suspensỹvinis [lot. suspensivus — pakabintas;
atidėtas, prailgintas, sulaikytas]:
1. sulaikantis, atidedantis, pvz., Δ veto (burž. šalių valst. vadovo teisė nepatvirtinti parlamento priimto įstatymo projekto;
tačiau projektas įsigalioja, jeigu parlamentas pakartotinai jį priima);
2. ↗ suspensinis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.