x
tabernãkulis [lot. tabernaculum — augūro palapinė], spintelės, kai kada koplytėlės, bokštelio pavidalo vieta katalikų bažnyčios altoriaus viduryje ostijai laikyti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.