x
tabulatūrà [vok. Tabulatur < lot. tabula — lentelė]:
1. XV—XVII a. instrumentinės muzikos kūriniams užrašyti vartota ženklų, raidžių ir skaitmenų sistema;
2. šia sistema užrašytų kūrinių rinkiniai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.