x
tabuliãtorius [pranc. tabulateur < lot. tabula]:
1. rašomosios mašinėlės įtaisas lentelėms, tekstui stulpeliais spausdinti;
2. elektromechaninis perforacinis skaičiavimo įrenginys skaitmeniniams duomenims iš perforacinių kortų apdoroti ir tabuliagramoms spausdinti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.