x
tendeñcija [lot. tendentia < tendo — kreipiu, siekiu]:
1. kryptis, kuria vyksta koks nors procesas, raida;
2. žmogaus psichinis polinkis į ką nors;
pažiūrų, veiksmų kryptingumas;
3. išankstinė mintis;
nusistatymas;
4. grožinės literatūros kūrinio visuomeninė politinė idėja, tezė, kurią autorius sąmoningai stengiasi perteikti skaitytojui, klausytojui.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.