x
toleráncija [lot. tolerantia – kantrybė]:
1. priešingos nuomonės arba įsitikinimų gerbimas, pakanta;
2. matuojamo parametro (kampo, formos), mechaninių, fizikinių savybių (kietumo, el. varžos) didžiausios ir mažiausios leistinos reikšmės skirtumas;
3. biol. med. visiškas arba dalinis organizmo imunologinio reaktyvumo nebuvimas (nesugebėjimas gaminti antikūnus);
4. med. galėjimas pakelti didelę vaistų arba nuodų dozę be žalos organizmui.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.