transcendeñtinis [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — peržengiantis]:
1. filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio;
neprieinamas patyrimui;
I. Kanto filosofijoje — esantis už sąmonės ir pažinimo ribų („daiktas pats savaime");
2. mat. ↗ transcendentus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.