x
triadà [gr. trias (kilm. triados) — trejybė]:
1. trejybiškumas, trinariškumas, trejybė;
2. G. Hėgelio filosofijoje — 3 vystymosi stadijos (tezė, antitezė, sintezė);
3. muz. 3 pagrindiniai mažorinės arba minorinės tonacijos akordai, atliekantys tonikos, dominantės ir subdominantės tonacines funkcijas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.