trofejus [lot. trop(h)aem < gr. tropaion — pergalės paminklas]:
1. per karą nugalėtojui tekę priešo vėliavos, ginklai, manta, technikos priemonės;
2. senovėje — karo pergalės simbolis, paminklas, daiktinis ženklas (nugalėto priešo ginklų krūva, pavieniai ginklai, kolonos, arkos);
3. kar. ginkluotės pavidalo ornamentinis pagražinimas;
dažnas renesanso ir baroko dailėje;
4*. daiktinis pergalės, žygdarbio atminimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.