tùnika [lot. tunica]:
1. sen. romėnų lininis arba vilnonis drabužis, tam tikri marškiniai, kurie buvo dėvimi po toga;
2. gaubtagyvių gyvūnų išorinis dangalas;
3. augalo augimo kūgelio paviršinis apvalkalas, iš kurio viršutinio ląstelių sluoksnio išauga epidermis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.