x
ùmliautas [vok. Umlaut < um — priešdėlis, reiškiantis pakeitimą + Laut — garsas], lingv. šaknies balsių pakitimas, atsiradęs, nykstant tolesnio skiemens „j“ ar „i“ tipo garsui;
būdingas germanų kalboms, pvz., vok. „schön“ — gražus iš „skōni“.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.