x
vasãlas [pranc. vassal, lot. vassalus < vassus — tarnas]:
1. vid. amžių V. Europoje — feodalas, asmeniškai priklausomas nuo galingesnio feodalo (senjoro) ir atliekantis jam įv. prievoles (dažn. kar. tarnybą);
2*. priklausoma valstybė arba asmuo.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.