x
ventilis [vok. Ventil — vožtuvas]:
1. vožtuvas — skysčio, dujų ar garo debito reguliavimo įtaisas;
vart. vamzdynuose ir santechniniuose įrenginiuose;
2. pneumatinės padangos kameros įtaisas, leidžiantis pripūsti į kamerą oro ir neleidžiantis jam išeiti;
3. elektroninis prietaisas, praleidžiantis el. srovę tik 1 kryptimi;
vart. įtampos ir srovės lygintuvuose, automatiniuose įrenginiuose;
4. varinių pučiamųjų instrumentų prietaisas, kuriuo pailginamas kanalas ir keičiamas garso aukštumas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.