x
abėcóti, -ója, -ójo. draskyti, plėšyti, purtyti: Žiūrėk, ką ten šuva abėcója. Pasigėrę pradėjo abėcótis.
suabėcóti
1. sudraskyti, suplėšyti: Šunes užpuolę sudraskė, suabėcójo visą, ir gana. Lįsdamas pro tvorą, susiabėcójo kelnes.
2. susipjauti, susirieti: Žiūrėk, kad susiabėcójo katė su šunim, net dulka!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.