x
.
abur̃dyti, -ija, -ijo.
1. draskyti, plėšyti, ardyti: Pasižiūriu – gi jautis mano kailinius abur̃dija, drasko.
2. erzinti, pykdyti: Saugokis, tu jo neabur̃dyk, jis labai piktas.
3. myluotis: Jisai abur̃dijas su savo svočia.
išabur̃dyti. išardyti, išdraskyti: Šią vasarą kaimyno šulinį perkūnas išabur̃dijo.
nuabur̃dyti. nudraskyti, nubraukti: Kas gi tau kaktą nuabur̃dijo?
suabur̃dyti
1. sudraskyti, suplėšyti: Kepurė nukrito, šuniukas pagriebė ir suabur̃dijo.
2. susimylėti: Susiabur̃dijo vaikesas su mergese.
užabur̃dyti. užerzinti: Užabur̃dijo jį, plaukai jam ant galvos atsistojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.