x
.
abỹdyti, -ija, (-yja), -ijo (-yjo) (oбидить).
1. skriausti, skausti. Kam tu tą vaiką abỹdiji, ar širdies neturi? Rūstybės prieš tuos, kurie jį abydijo, neparodė. žeisti, niekinti: Valgyk, neabỹdyk šeiminykės.
2. gėdinti, pravardžiuoti, plūsti: Ar aš jau koks piemuo, kad tu mane abydiji?
3. varyti, ginti. Abỹdyja aną iš kambario.
išabỹdyti. išplūsti: Visaip išabỹdijo tą puikuolį, kad neturėjo nė kur akių pakelt.
nuabỹdyti. nuskriausti: Regi žmogų be kaltumo nuabydytą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.