aiškė́ti, -ė́ja (aĩški), -ė́jo.
1. eiti aiškyn, darytis aiškiam, šviesėti, giedrintis: Palengva akys priprato prie aštrios šviesos, ėmė aiškėt atskiri daiktai, kurių iš karto negalėjau pamatyti. Visa aiškėja – ir dangus, ir žemė. | Oras aiškė́ja (darosi giedras) . Jau gal išsilijo – dangus pradeda aiškė́t.
2. darytis suprantamesniam: Klausimas pradeda aiškėti.
išaiškė́ti, -ė́ja (išaĩški, ìšaiški), -ė́jo. galutinai paaiškėti: Dabar jau viskas išaiškė́jo.
paaiškė́ti, -ė́ja (paaĩški, pàaiški), -ė́jo. pasidaryti aišku, suprantama: Vėliau paaiškė̃s ir tai, kas dabar neaišku. Tik vėliau pàaiški, ka jau visai nekaltas.
praaiškė́ti. prasigiedrinti: Vakarop dangus praaiškėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.