x
aisùs, -ì. graudus, gūdus, gailus: Aisūs kankleliai aiškiai skambėjo. Jis gulėjo užsimerkęs ir visa savo esybe jautė aisų, skausmingą sunkumą krūtinėje.
aĩsiai. Tavo panytėlė aukštajam svirnely, užsirėmus ant kraitelio, aĩsiai gailiai verkia. Karčiai, aisiai. | Ligoninėje jis kankinosi kaip kalėjime, jo akys degė aisiai ir apmaudingai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.