x
áitauti, -auja (-auna), -avo.
1. raminti, glostyti, maldyti.
2. papirkinėti, užglostinėti: Kol áitauna jį – neišduos policijai, o kai užpyks, tai ir išduos.
nuáitauti.
1. nuraminti, numaldyti: Eik tu tą vaiką nuáitauk, tegu ten nerėkia ant visų laukų. Mažų vaikų niekap negali nuáitaut, jiem ir vienoj vietoj negerai, ir kitoj.
2. papirkti: Matyt, policiją nuáitavo, kad nieko negirdėt.
3. nudėti kur, užmesti, nukišti: Vaikai šliures nuáitavo.
praáitauti. vėjais, niekais, aitais praleisti, prašvilpti: Tėvas užbuvo, o sūnus praáitavo ūkį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.