aižýti, aĩžo, aĩžė. áižyti, -o, -ė
1. imti iš lukšto (grūdą, riešutą), gliaudyti, gvaldyti, lukštenti: Pupas, žirnius aižaũ iš ankščių, o riešutus gvildau. Žirniai nuo karščio pradėjo áižytis. Labai jau laikas žirniai pjauti, kol nesiaĩžo. Vaikas žirnių aĩžosi.
2. mušti, lupti, čaižyti.
3. raižyti, gelti: Duosiu vytelę, su kuria palietus, aižys kūną baisiausi skausmai. Širdį mano peiliais aĩžo.
4. skaldyti, trupinti: Taip dirba, trūsia vanduo žemės kevale nuo amžių, visa aižydamas, trupindamas. Šaltis mūrus aižo. Našlaičio ašaros ir akmenis aižo.
5. biržyti: Vienas sėja, kitas aĩžo.
įsiaižýti įsitraukti į aižymą: Matai, kaip ana įsiaĩžė, kad nė nosės nepakel nu žirnių.
išaižýti.
1. išimti iš lukšto, išgliaudyti, išlukštenti: Eik padėt šabalbonų išaižýt. Vaikai visą apačią žardo [žirnių] išaižė. Akacijų sėklos išaižomos iš ankštarėlių. Išsiáižyk žirnius (ankštis) ir valgyk. Kaip užlijo, žirniai išsiaĩžė iš ankščių. sudraskyti, suplėšyti: Arklaganis atsigulęs po lazdynu, užmigęs, o vilkas kumeliuką išaižęs – papjovęs.
2. iškaršti, išlupti: Aš tau šonus išaižýsiu (išdirbsiu kailį) .
3. išbombarduoti, išgriauti: Skuodą išáižė armotos, išbombavo.
4. suskilti, sutrupėti, iširti: Neimk to meistro: mum pastatė pečių, ir išsiaĩžė visas. | Antanas pažiūrėjo į savo išsiaižiusias klumpes.
5. išnagrinėti, išstudijuoti: Raidžių bent kiek palaižę, jau besiskaito tarp galvočių, lyg visą išmintį išaižę. Nereikia norėti, kad mokinys, išaižęs keletą apysakų, pats imtų jas rašyti.
nuaižýti.
1. nugliaudyti: Įsisuko vaikai ir visą lysgalį [žirnių] nuaĩžė. Ankštis nusiaižo (išsiaižo) .
2. nuraižyti (kailį), išlupti: Nuplėšiusi visus drabužius vaikui, nuaižiusi gerai.
paaižýti
1. šiek tiek aižyti, pagliaudyti: Dar biškį paaižýk, ir galėsi eiti. Pasiaižýk ir sau žirnių, turėsi rytoj pietams.
2. subiržyti, sužymėti.
priaižýti.
1. prigliaudyti, prilukštenti: Priaižýk žirnių, įdėsiu į bulves su skystimu. Kiek daug žirnių priaižýta ant žemės žvirblių. Tai prisiaižiaũ žirnių kap ledo.
2. priskinti, priraškyti: Priáižytus žirnius dabar išáižė (išgliaudė) .
suaižýti.
1. išgliaudyti, išlukštenti, išaižyti: Vaikučiai, išeikita į daržą, suraukita pupikes (šabalbonus) ir suaižýkita.
2. sumušti, sučaižyti: Vežėjas suaĩžė arklį.
3. sudaužyti, suskaldyti: Perkūnas beržą į smulkias atskederves suaĩžė. Trobą radom suaižýtą ir sušaudytą. Jau vėl suáižei stiklinę. Tėvas suaižė prakurom malkų. | Suaižei (sudraskei) mėsos gabalą. Dvokia pamestas, pakol kirminai suaižo. Dzidorienė dairėsi, neramiai mąstydama, ar nesusiaižė koks puodelis, dubenėlis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.