x
.
ãklatis. aklatìs.
1. nematymas, aklumas, aklybė: Ingimta aklatis. Tėvą jo seną nuog ãklaties pasveikino.
2. tamsumas, dvasinis apakimas: Veizdėkig, koki yra mizerija ir ãklatis ir vargas žmogaus piktanorio. Apžiebk ãklatį maną žibėjimu tavo atėjimo.
3. galas, pragaištis, negerovė: Kokia čia aklatìs jam dabar užėjo? Kad tave aklatis! Ma jį aklatìs, galas neims!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.