áldra.
1. audra, vėtra; Áldra, kad pusto vėjas su sniegu arba lyja su vėju. Kilo didelė áldra – užėjo smarkus lietus su ledais. Iš tolo pasirodė dulkių viesulas, lyg smarkios aldros genamas. Užėjo áldros didelės. Iš tokios aldros. visos jūrės marės susijudino. Eina kaip áldra.
2. triukšmas, riksmas, netvarka: Kokia tenai buvo áldra – negalėjau nė susikalbėti. Nekelk áldros, leisk tėvuo ilsėtis po darbo.
áldras ver̃sti labai šėlti, siausti: Vėjas áldras ver̃ta miške.
pūgàs ir áldras ver̃sti išdykauti, dūkti: Vaikai po trobą pūgàs ir áldras ver̃ta.
šaldrà aldrà vėjavaikis: Tai ne vyras, tik toks šaldrà aldrà.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.