ãlinti, -ina, -ino (гoлiць).
1. plėšti žemę, niokoti, liesinti: Svėrės žemę ãlina. Beržas daržą ãlina, kumelys – klėtį, o merga – namus. Netręšiant ãlinasi žemė.
2. varginti, kamuoti: Kam ãlini tokį jauną vaiką prie tokio sunkaus darbo?
3. niokoti, naikinti: Pasileido jų visi gyvuliai ir ãlina mūsų lauką.
išãlinti. išliesinti: Kaimynas netręšia dirvų ir išalintoj žemėj sėja javus.
nuãlinti.
1. nuliesinti, nuplėšti: Kai jis ten pagyveno, tai ir nuãlino žemę.: Be dobilų žemė labiau nusialina.
2. nuvarginti, nukamuoti: Ponas savo vergą nuãlino. Jo arkliai visai nuãlinti. Septynios dešimtys gyvenimo metų nenualino tvirtos senio Martyno sveikatos. Kad nusiãlino arkliai, tai kap tik eina. | Reikia tep ir nusiãlint (nusigyventi), kad nė duonos neturi.
3. nunešioti, nudėvėti, nuplėšti: Ar čia seniai pasiuvai tą švarką, o jau visas nuãlintas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.