alkti

álkti, -sta, -o. al̃kti

1. alkį kęsti, valgyti norėti: Ko tu álksti visą dieną, eik pavalgyt. Nieko valgyt neįsidėjau, tai álkau álkau. Jau ne pirma diena al̃ksta, nieko nevalgo. Perdien al̃ksta nevalgęs. Tušti yr mūsų pilveliai, šaltį kenčiam alkdami. Jisai álko, idant tu gerautumbei. Alkau nes, o nedavėt mi valgyt, troškau, o nedavėt mi gert. Juk ir jie kasmet, mus atlankyt sukeliavę, kūdą vis ir álkstantį pavasarį randa.

2. labai norėti, ilgėtis, geisti, trokšti: Aš álkstu duonos (pagalbos). Jis alksta šlovės. Álksta piningų. Jūs alkstat ir trokštat susimylimo.
apálkti. kiek išalkti: Jie ištroškę bei apalkę parpuolė.
atsiálkti ilgai be maisto išbūti: Tai atsialkom: iš ryto išvažiavom nevalgę, o dabar pavakarys, ir dar nė kruopelės burnoje neturėjom!
išálkti

1. labai įsinorėti valgyti, išbadėti: Bevaikščiodami jie išalko. Ir aš išalkau valgyti. Išalkusiamujam užgynei duonos savo. Išalkusiam duona rūp. Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis plutelę primestas. Ateik nevalgęs, išeisi išalkęs. Išálkau kap vilkas po pasnyko.
išálkusiai. Išalkusiai valgo.

2. labai ko įsinorėti, įsigeisti: Visi žolės išálkę [pavasarį],
puola arkliai ir kiaulės. Pinigų išalkęs. Vieni išálkę miego, kiti trankosi, trukdo. Išálkus žemė lietaus.
nuálkti. išalkti: Parėjo iš lauko nuálkę.
paálkti

1. kiek alkti: Aš lig pietų paálkau. Biškį paálkai, užkąsk kąsnį.

2. kiek įsinorėti: Kai paálksti [miego] iš vakaro, tai ir tas miegojimas saldesnis.
péralkti. labai išalkti: Teip péralkau, kad pastipusį šunį suėsčiau. Páralkau į antrą pusę (labai peralkau) . Ans péralkęs iš medžioklės sugrįžo. Antys péralkusios greitai žnabuoja lesalą. Visas apdriskęs, peralkęs valkiojasi kaip baidyklė. Tekdavo užvažiuoti peralkusių vilkų gaują.
praálkti

1. šiek tiek išalkti: Kaip dirbi žmogus, taip praálksti, ka [d] datūrėti nebgal. Turbūt jau gerai praalkai? Ant stalo garavo karšta vakarienė, erzindama praalkusį gomurį. Gėriau gėriau vandenio, tai man lyg ir prasiálko.

2. šiek tiek ištrokšti. . Žemė praálkus lietaus.
priálkti

1. daug alkti: Jis per dieną priálksta. Gal priálksti ten būdamas?

2. įsinorėti: Ar jau taip miego priálkęs, kad valgydamas snaudi?
užálkti. užbadėti: O tinginys talką telkė, o smaguris to ir laukė, kad tinginys netelktų, tai smaguris užalktų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>álkti, </b>-sta, -o. al̃kti<br/>1. <span class="explanation">alkį kęsti, valgyti norėti: </span> Ko tu álksti visą dieną, eik pavalgyt. Nieko valgyt neįsidėjau, tai álkau álkau. Jau ne pirma diena al̃ksta, nieko nevalgo. Perdien al̃ksta nevalgęs. Tušti yr mūsų pilveliai, šaltį kenčiam alkdami. Jisai álko, idant tu gerautumbei. Alkau nes, o nedavėt mi valgyt, troškau, o nedavėt mi gert. Juk ir jie kasmet, mus atlankyt sukeliavę, kūdą vis ir álkstantį pavasarį randa. <br/>2. <span class="explanation">labai norėti, ilgėtis, geisti, trokšti: </span> Aš álkstu duonos (pagalbos). Jis alksta šlovės. Álksta piningų. Jūs alkstat ir trokštat susimylimo. <br/><b>apálkti</b>. <span class="explanation">kiek išalkti: </span> Jie ištroškę bei apalkę parpuolė. <br/><b>atsiálkti</b> <span class="explanation">ilgai be maisto išbūti: </span> Tai atsialkom: iš ryto išvažiavom nevalgę, o dabar pavakarys, ir dar nė kruopelės burnoje neturėjom! <br/><b>išálkti</b><br/>1. <span class="explanation">labai įsinorėti valgyti, išbadėti: </span> Bevaikščiodami jie išalko. Ir aš išalkau valgyti. Išalkusiamujam užgynei duonos savo. Išalkusiam duona rūp. Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis plutelę primestas. Ateik nevalgęs, išeisi išalkęs. Išálkau kap vilkas po pasnyko. <br/><b>išálkusiai</b>. Išalkusiai valgo. <br/>2. <span class="explanation">labai ko įsinorėti, įsigeisti: </span> Visi žolės išálkę [pavasarį], puola arkliai ir kiaulės. Pinigų išalkęs. Vieni išálkę miego, kiti trankosi, trukdo. Išálkus žemė lietaus. <br/><b>nuálkti</b>. <span class="explanation">išalkti: </span> Parėjo iš lauko nuálkę. <br/><b>paálkti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek alkti: </span> Aš lig pietų paálkau. Biškį paálkai, užkąsk kąsnį. <br/>2. <span class="explanation">kiek įsinorėti: </span> Kai paálksti [miego] iš vakaro, tai ir tas miegojimas saldesnis. <br/><b>péralkti</b>. <span class="explanation">labai išalkti: </span> Teip péralkau, kad pastipusį šunį suėsčiau. Páralkau į antrą pusę <span class="explanation"> (labai peralkau) </span>. Ans péralkęs iš medžioklės sugrįžo. Antys péralkusios greitai žnabuoja lesalą. Visas apdriskęs, peralkęs valkiojasi kaip baidyklė. Tekdavo užvažiuoti peralkusių vilkų gaują. <br/><b>praálkti</b><br/>1. <span class="explanation">šiek tiek išalkti: </span> Kaip dirbi žmogus, taip praálksti, ka [d] datūrėti nebgal. Turbūt jau gerai praalkai? Ant stalo garavo karšta vakarienė, erzindama praalkusį gomurį. Gėriau gėriau vandenio, tai man lyg ir prasiálko. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek ištrokšti. </span>. Žemė praálkus lietaus. <br/><b>priálkti</b><br/>1. <span class="explanation">daug alkti: </span> Jis per dieną priálksta. Gal priálksti ten būdamas? <br/>2. <span class="explanation">įsinorėti: </span> Ar jau taip miego priálkęs, kad valgydamas snaudi? <br/><b>užálkti</b>. <span class="explanation">užbadėti: </span> O tinginys talką telkė, o smaguris to ir laukė, kad tinginys netelktų, tai smaguris užalktų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.